Fréttir

Ęttleišing frį sjónarhóli barnsins

Nokkrir punktar śr fyrirlestir Lene Kamm (danskur sįlfręšingur) į ašalfundi ĶĘ 13. mars 2008. Ekki er hér aš ręša heilstęšan texta heldur stiklaš į stóru er varšar žį žętti sem hśn ręddi um.

Lene byrjaši į aš spyrja žeirra spurninga af hverju ęttleišingin og allt sem henni fylgir, fyrir og eftir, vęri svo mismunandi eftir einstaklingum, ž.e. įhrif žessa alls į einstaklinga eru mjög mismunandi. Viš žvķ eru svo sem engin svör nema žaš aš einstaklingar eru ólķkir, hafa mismunandi eiginleika og eru mismunandi aš upplagi. Įstęšur  sem rekja megi til „early trauma“ (įföll ķ ęsku) geta valdiš sumum einstaklingum erfišleikum en ašrir geta fariš ķ gegnum žetta aušveldlega.
 
Ķ Danmörk er veitt ašstoš til foreldra ķ 3 įr eftir ęttleišingu barns. Ašstošin er  į vegnum rķkisins og kostar ekkert.
 
Hvaš gerist hjį barninu eftir aš žaš er skiliš eftir? Viš vitum žaš ekki. En allt sem viš upplifum er geymt hiš innra meš okkur. Įšur var talaš um aš svo vęri ekki, aš viš bara gleymdum, en ķ dag vitum viš betur. Öll okkar reynsla er til hiš innra meš okkur.
 
Į bak viš hvert barn er yfirefiš barn meš sķna fortķš – į bak viš flest börn er sķšan einnig barnaheimili og jafnvel fósturfjölskylda.
 
Žaš er erfiš reynsla fyrir barn aš vera yfirgefiš. Upplifunin af aš vera yfirgefin getur sķšar komiš fram sem t.d. hręšsla viš aš einhver deyi eša sem ótti viš aš missa einhvern sér nįkominn.
 
Öll ęttleidd börn hafa žennan ótta ķ sér, žaš er aš vera skilin eftir og enginn sjįi um žau. Žau hafa ekki tungumįl til aš tjį žaš sem žau vilja segja um žaš sem žau upplifa og žvķ kemur žetta oft fram į annan hįtt en meš oršum. Žessi reynsla barnanna er eins og svört hola (black hole).
 
Draugar ašskilnašarins (The ghost of abandoned). Hvaš gerist hjį barni sem er yfirgefiš? 
Žaš er alltaf eitthvaš sem gerist hjį barni sem er yfirgefiš – barniš missir tilfinninguna fyrir öryggi. Žaš gerist eitthvaš meš tilfinningalķf barnsins varšandi öryggi, žaš er žegar žessari grunnvallaržörf į aš finna višvarnandi öryggi ķ tilverunni er ekki sinnt (to be safe in the world). Žaš er enginn til stašar fyrir barniš (t.d. žegar žaš er eitt einhverstašar įšur en žaš finnst). Barniš skynjar žetta. Žegar barniš er komiš į barnaheimili žį er žaš oft 24 tķma ķ rśminu sķnu  - žaš er enginn til aš hugsa um žaš persónulega. Žörfum barnsins er aldrei fullnęgjandi mętt į barnaheimilum.
 
Hvaš gerist meš hęfni barnsins til aš nį sambandi viš ašra? (the ability to make contact).  
Börnin žróa meš sér leišir til aš komast af, t.d. lęra žau aš heyra ekki žaš sem žau heyra, žau loka į hljóš sem skipta žau ekki mįli. Žau lęra aš žau fį engin višbrögš eša svörun žó žau kalli eftir žvķ.
„Žegar ég rétti śt hendurnar af žvķ mig vantar eitthvaš žį er enginn til aš taka ķ žęr “ Hugur barnsins – en žaš fęr engin višbrögš, žaš er enginn til aš gefa žvķ žį athygli og nįlęgš sem žarf.
 
Börnin lęra aš fjarlęgja sig af vettvangi žess langbęra  įstands sem er į barnaheimilinu, žaš er žegar žörfum žeirra er ekki mętt. Žau finna leišir til aš žjįst ekki of mikiš.
 
Sum börnin bśa t.d. til hįvaša. Žau eru ekki kyrr, žau eru óróleg, alltaf į hreyfingu, tala, banka  og gera hįvaša. Žetta gera žau til aš heyra ekki hįvašann (sįlarkvölina)  hiš innra meš sér. Börnin reyna aš śtiloka innri vanlķšan.
Mjög margar stślkur ęttleiddar frį Kķna eru t.d. mjög mikiš į hreyfingu og hafa mikla žörf fyrir hreyfingu. Lene talaši um aš žaš vęri nokkuš algengt mešal žessara barna aš žau vęru vel virk eša sem kalla mętti eiršarlaus (restless).
 
Žeir sem sjį um börnin į barnheimilunum hafa lķtinn tķma. Žau undirbśa t.d. ekki börnin undir žaš sem er aš gerast. Börnin sitja og fylgjast meš žvķ sem er aš gerast og lęra aš žekkja fólk og skipulag. Žau lęra aš žaš er naušsynlegt aš hafa góša yfirsżn.
 
Mikiš félagslegt nįm į sér staš į barnaheimilum, börnin lęra af hvort öšru og meš öšrum börnum. Yfirleitt er ekki um aš ręša aš börnin myndi stöšug višvarandi tengsl viš ašra sem leišir af sér tengslaröskum (attachment disorder) eša erfišleika/varfęrni viš aš tengjast öšrum.
 
Börn į barnheimilum geta žurft aš skipta um herbergi /stofur (eša fara ķ fóstur). Žau eru žį flutt į milli įn undirbśnings og viš tekur nżtt umhverfi, nżtt fólk, önnur börn. Žetta er mörgum börnum mjög erfitt. Enginn hjįlpar žeim aš takast į viš nżjar ašstęšur og brśa biliš milli žess žekkta og óžekkta.
 
Hvaš er mikilvęgt viš ęttleišingu?
Dagurinn, žegar foreldrar hitta barniš sitt fyrst, er mikilvęgasti dagur lķfsins ķ lķfi foreldranna, miklar vęntingar, įst og allt sem žvķ fylgir. Fyrir barniš er žetta dagur įtaka, sorgar og įlags. Žetta er dagur mikilla andstęšna.
 
Žaš žarf aš beina athyglinni aš barninu og sorg žess ķ staš glešinnar. Ósk barnsins er aš viš finnum sorg žess og įlag og erfišleika. 
 
Lene lagši įherslu į aš tengslamyndun vęri ferli. Barn-foreldrar / foreldrar-barn. Mun mikilvęgari eru tengsl foreldris viš barniš.
Hśn sagši aš tengslasaga foreldra skipti mįli. Margir foreldrar žurfa aš vinna meš sķna eigin sögu er varšar tengsl. Hvernig voru žeirra tengsl ķ sambandi viš žeirra foreldra?
Foreldrar nota oftast eigin tengslareynslu viš sķn börn. Foreldra žurfa margir hverjir aš vinna ķ sķnum mįlum til žess aš geta unniš meš tengslamyndum viš börnin sķn.
 
Barniš į ekki aš „fit in“  (falla inn ķ tilveruna) žetta er nż veröld og allt er breytt og nżtt. Börn nota alltaf smugur til aš komast aš og nįlgast žį sem skipta žau mįli. Börn eru mjög śrręšagóš er varšar aš tengjast öšrum og nį fram žvķ sem žau žurfa.
 
Žroskastig ęttleiddara barna eru ekki alltaf eins og hjį öšrum börnum. Žau hafa ekki öll fariš ķ gegnum sömu žroskastig og önnur börn né fariš į sama hraša. En žau fara ķ gegnum öll stigin og žurfa žess.
Börn geta t.d. hafnaš foreldrum sķnum tķmabundiš.  Įkvešiš tķmabil ķ žroska barna einkennist af  leitun barnsins eftir įvišurkenningu.  Barniš žarf aš fara ķ gegnum žetta skeiš žroskans (höfnun – višurkenning), žetta er hluti af žroskanum og eru žrep sem žarf aš fara ķ gegnum. Lķta mį į žetta sem ešlilegan hluta af žroska barnsins til aš žaš žroskist įfram. Žetta gildir einnig um önnur žroskažrep/stig.
Barniš er aš prófa t.d. hvort žaš sé öruggt aš eiga žig fyrir mömmu/pabba. Barniš fer fram og tilbaka ķ žvķ aš nįlgast foreldrana.
 
Ef börn hafa ekki veriš vanrękt (hér er įtt viš alvarlega vanrękslu) fyrir ęttleišingu žį nį žau sér flest vel į strik.
 
Saga barnsins
Barniš žitt segir žér meš hegšun sinni hvernig sögu žaš hefur aš geyma. Ef žś horfir į barniš og žekkir, žį séršu sögu žess. Žś lest sögu barnsins ķ gegnum atferli og hegšun.
 
Ęttleišing er ekki afsökun fyrir allt žaš sem upp į kemur ķ lķfi einstaklings sķšar į ęvinni. Hér žarf aš hafa ķ huga aš įkvešiš jafnvęgi žarf aš rķkja. Einstaklingar fęšast meš įkvešna eiginleika sem lķka hafa aš segja viš mótun persónuleikans.
 
Samantekt: Jórunn Elķdóttir

Svęši