Fréttir

Emma öfugsnśna

,,Emma er į móti öllu“ – eša er um annaš og meira aš ręša?

Kjörbörn meš tengslaröskun ķ barnęsku eftir Joachim Haarklou, sjįlfstętt starfandi sérfręšisįlfręšing viš Hisöy Sįlfręšimišstöšina, Noroddveien 2, 4816 Kolbjörnsvik,Noregi

Žessi grein er endurskošuš śtgįfa greinarinnar Emma er į móti öllu – eša er um annaš og meira aš ręša? sem kom fyrst śt ķ félagsblaši Heimsbarna (Verdens Barn) nr. 2 frį 1998.

Eins og flest börn ganga kjörbörn ķ gegnum tvo žroskaferla viš žróun sjįlfstęšis, annars vegar mótžróaskeišiš ķ barnęsku og hins vegar kynžroskaskeišiš. Žau lįta reyna į  sjįlfstęši sitt į žessum skeišum m.a. meš žvķ aš ,,vera į móti” eins og ķ greininni  ,,Emma er į móti öllu“. Litiš er į žessa birtingarmynd sem ešlilega śt frį žroskasįlfręšinni og foreldrar eru venjulega reišubśnir til aš lóšsa barn sitt eša ungling eftir bestu getu ķ gegnum žetta tķmabil.

Börn geta lķka veriš ķ uppreisn eša ,,į móti“ af öšrum įstęšum, til dęmis vegna samskiptavandręša ķ fjölskyldunni. Ofvirk börn (meš ADHD) sem bśa viš mjög afslappašan uppeldisstķl geta žannig tekiš völdin ķ fjölskyldunni og sżnt fram į hegšunarfrįvik meš žvķ aš „vera į móti“. Börn sem hafa veriš veik og fengiš żmis aukahlunnindi žess vegna, geta brugšist illa viš aš missa hlunnindin žegar žau verša frķsk.

Börn meš tengslaröskun ķ barnęsku (skilgreining innan sįlgęslugeirans) eru lķka ,,į móti”. Sumir halda žvķ fram aš žessi börn séu ,,į móti” af žvķ aš žau hafa upplifaš höfnun ķ frumbernsku, t.d. meš žvķ aš fara į milli umsjįrašila. Žau reyna sķšan į vissan hįtt aš endurskapa žessar ašstęšur sķnar śr frumbernsku. Žetta gera žau ekki af žvķ aš žau eru slęm eša ómöguleg, heldur vegna žess aš žau eru aš reyna aš endurskapa sķna tegund af öryggi. Börn sem eru meš alvarleg einkenni tengslaröskunar eru oft mótuš af žvķ alla tķš. Žaš žżšir aš žau eru lķka alltaf ,,į móti”. Umfang žess aš ,,vera į móti” sem hęgt er aš skrifa į reikning mótžróaaldursins eša kynžroskaįranna, kemur sem višbót viš umfang žess aš vera ,,į móti” sem skrifast į reikning tengslaröskunar ķ barnęsku. Kjörbarn meš tengslaröskun śr barnęsku getur veriš erfitt aš eiga viš į mótžróaaldrinum og nįnast ómögulegt aš tjónka viš į kynžroskaaldrinum.

Skilyršislaus įst, kennsla ķ nżjum og góšum tengslum įsamt žvķ aš einbeita sér aš styrkingu ęskilegra tengslavišmišunarreglna, geta bętt įstandiš og jafnvel komiš ķ veg fyrir ranga žróun ķ įtt aš persónuleikatruflunum į fulloršinsaldri.

Hvaš orsakar tengslaröskun ķ barnęsku? 
Flestar ęttleišingarsögur eru sólskinssögur. Ķ Aftenposten 5. febrśar 2000 er grein sem ber yfirskriftina ,,Duglegust og best ķ flestu”. Greinin er byggš į rannsókn sem Diaforsk gerši sem sżndi fram į aš kjörbörnum gengur betur sem hóp heldur en norskfęddum börnum į mörgum mikilvęgum svišum og tengir žaš viš ašstęšur kjörforeldra sem hóps. Žó eru til dęmi, į borš viš ,,Consuelo”, sem segja allt ašra sögu.

Samkvęmt kenningu E.H. Erikson um félagssįlfręšižróun, myndast hjį barninu į fyrsta ęviįri eins konar grunntilfinning sem samanstendur af trausti andspęnis vantrausti. Bęši fręšigreinar og eigin reynsla śr starfi mķnu benda til aš manneskjan reyni ęvilangt aš endurskapa tengsl lķk žeim sem fólk bjó viš ķ barnęsku sinni. Aš žvķ marki sem barniš hefur upplifaš traust, stöšugleika, framvindu, ró, fyrirsjįanleika og yfirsżn ķ sķnum frumtengslum ž.e.a.s. ķ frumbernsku, mun žaš sķšar ķ lķfinu sękja ķ tengsl af sömu tegund, gęšum og innihaldi. Žetta gerist vegna žess aš sś tegund tengsla eru žekkt og žannig gefa žau öryggistilfinningu.

Öll kjörbörn hafa oršiš fyrir minnst einu eša fleiri umsjįrskiptum. Ķ hefšbundnum ęttleišingasögum flyst barniš frį kynforeldrunum til barnaheimilisins og žašan įfram til kjörforeldranna. Oft žarf lķtiš til aš barniš lendi ķ enn fleiri umsjįrskiptum. Žar getur veriš um aš ręša kynafa- og ömmur, fulltrśa į lögreglustöšinni žar sem barniš er afhent/skiliš eftir, fósturforeldra og annaš starfsfólk sem hefur meš barniš aš gera. Ķ sumum tilvikum getur dvöl į sjśkrahśsi bętt viš enn fleiri umsjįrašilum. Sum kjörbörn hafa įreišanlega veriš hjį enn fleiri umsjįrašilum en hér hafa veriš nefndir. Svona ör umsjįrskipti ķ barnęsku, ž.e. endurtekin rof į tengslamyndun, eru eitthvert alvarlegasta įfall sem börn geta oršiš fyrir ķ lķfi sķnu. Žetta getur haft mjög alvarlegar afleišingar fyrir persónuleikažróun žeirra. Žvķ fleiri umsjįrskipti og žvķ fyrr į ęvi barnsins, žvķ meiri getur skašinn oršiš. Jafnvel börn sem verša fyrir tengslaröskun ašeins nokkurra mįnaša gömul geta boriš merki um žaš alla ęvi.

Žegar bakgrunnur žessara barna liggur ķ žessum öru tengslamyndunun og rofum į žeim, veršur grundvallarreynsla žeirra mótuš af óróleika, óöryggi gagnvart framtķšinni og aš hluta til öngžveiti. Žetta getur barniš tślkaš sem höfnun sem leišir til almenns vantrausts į fulloršnum. Žessi reynslugrunnur veršur sķšan hluti af frumpersónuleika barnsins. Į svipašan hįtt og flestir, reyna žessi börn einnig aš endurskapa sķna grunntilfinningu, ķ žessu tilviki höfnunina, óróleikann, vantraustiš og öngžveitiš. Žaš gerir barniš meš žvķ aš ,,vera į móti”. Žetta eru grundvallaržęttirnir ķ žeim tilfinningalega skaša śr frumbernsku, tengslamyndunarvandanum og tengslaröskuninni sem hegšun žess mótast af. Mikilvęgt er aš skilja aš barniš gerir žetta ekki til aš vera slęmt eša ómögulegt, heldur af žvķ aš į žennan hįtt endurskapar barniš sķna eigin öryggistilfinningu, nefnilega höfnunina. Į vissan hįtt hafa žessi börn žroskast ,,gegn hinu ešlilega” fram aš ęttleišingaraugnablikinu, žegar öllum tengslarofum lżkur skyndilega. Koman ķ kjörfjölskylduna er byrjunin į žróun annars persónuleika, sem einkennist af endurmenntun varšandi žaš aš tengsl muni endast, aš žau verši fyrirsjįanlegri, lķfiš verši rólegra og skipulegra og aš traust geti smįtt og smįtt oršiš til.

Hvernig kemur tengslaröskun ķ barnęsku fram?
Žegar börn meš tengslaröskun reyna aš móta sķna mynd af ,,öryggi“ gera žau žaš meš žvķ aš endurskapa grunntilfinningu sķna, ž.e. höfnunina. Ómešvitaš nota žau höfnun ķ hegšun sinni og leggja žar meš grunninn aš samskiptum sem einkennast af höfnunum. Žessi börn eru yfirleitt ,,į móti“ flestu. Žegar žau eru borin saman viš börn sem eru ,,į móti“ af žvķ aš žau eru į mótžróaskeišinu eša į kynžroskaaldri, eru žessi börn svo alfariš ,,į móti“ aš žau skilja oft į tķšum ekki hvaš kemur žeim best. Žau bregšast viš meš žvķ aš vera ,,į móti“ nįnast eins og um grundvallarreglu vęri aš ręša til aš endurskapa öryggistilfinningu sķna. Mešal ašferša viš aš skapa höfnunartengsl er aš lįta langanir sķnar rįša, sleppa žvķ aš fara aš hópreglum og meš žvķ aš hlusta ekki į tilmęli. Atferli žessara barna stjórnast ekki žar meš af innsżn ķ og žekkingu į hvaš er rétt hverju sinni, heldur af eigin löngunum og skyndiįkvöršunum. Žau bregšast ekki viš į grundvelli žróašs sišferšis og samvisku sem eru lęršar afuršir uppeldisins sem žau hafa hlotiš hjį kjörforeldrunum. Atferli žeirra einkennist af skyndiįkvöršunum og grundvallast į skyndihugdettunum sem žau fį. Ég hef ķ starfi mķnu hitt allmarga kjörforeldra sem voru śr jafnvęgi og mjög örvęntingarfullir śt af žessu. Žegar barninu hefur tekist aš skapa žetta įstand hjį kjörforeldrunum, hefur žvķ einnig tekist aš endurskapa grunntilfinningu sķna. Enn og aftur er mikilvęgt aš minnast žess aš barniš gerir žetta ekki af žvķ aš žaš vill hafa hlutina svona, heldur af žvķ aš žaš gefur žvķ góša grunntilfinningu.

Önnur einkenni hjį barni meš tengslaröskun ķ barnęsku geta veriš einbeitingarvandręši, óróleiki og aš vera sķfellt į iši. Žessi börn geta virkaš annars hugar og aš žau séu meš dagdrauma. Žau geta jafnframt krafist sķfelldrar athygli. Žau brjóta oft samkomulag, skortir sektar- og įbyrgšartilfinningu og hafa lįgan žröskuld gagnvart mótlęti. Ómerkilegir atburšir geta leyst śr lęšingi mikil višbrögš, sem viršast ekki ķ neinu hlutfalli viš stęrri įföll ķ lķfinu eins og tķš umsjįrskipti, en žeim viršist barniš ekki bregšast aš rįši viš. Eiginleikinn til aš įtta sig į hvaš ,,er viš hęfi“ aš segja og gera er veiklašur. Meš žessa veiklušu eiginleika til aš skynja hvaš er viš hęfi, eiga žau til aš segja og gera hluti sem eru mjög óvišeigandi. Žetta getur skapaš neikvęša stemmningu, sem barniš hefur žannig nįš aš endurskapa. Žau ofmeta sig og fęrni sķna gjarnan og svo er aš sjį sem žau lęri ekki af eigin reynslu. Žessi börn eiga ķ erfišleikum meš aš hugga sig sjįlf og žau sżna ekki ešlilega hręšslu og hlédręgni. Žau sżna ekki ótta viš ašskilnaš, heldur ótta sem getur komiš fram ķ gešshręringarsprengingum.


Tengslaröskunin getur haft ķ för meš sér mjög skerta hęfni barnanna til aš lifa sig inn ķ ašstęšur annarra įsamt mjög skertri fęrni ķ aš skapa stöšug tilfinningatengsl og djśpar og hlżjar tilfinningar gagnvart öšrum. Tengsl barnanna verša yfirboršskennd, įbyrgšarlaus og žau reyna aš rįšskast meš fólkiš ķ kringum sig. Žessi börn geta lķtiš gefiš af sér ķ formi tengsla og fį žar af leišandi fįar jįkvęšar upplifanir. Hegšun žeirra stjórnast ekki af innri upplifunum, ž.e. eigin tilfinningum, heldur af žvķ hvaš er hentugt aš finnast. Į žennan hįtt mótast hegšun žeirra aš miklu leyti af hagkvęmnissjónarmišum.

Mögulegar afleišingar
Meš žvķ aš sjį til žess aš tengslin viš ašra helgist af höfnun, getur barniš hrakiš hina fulloršnu į barm örvęntingar. Barniš getur žannig bęši framkallaš fjandsamleg višbrögš hjį žeim fulloršnu og endurvakiš sķnar eigin įfallaupplifanir og ašra reynslu sem žaš hefur ekki nįš aš vinna śr. Žannig getur barniš oršiš sérfręšingur ķ aš finna veikar hlišar hjį hinum fulloršnu. Į vissan hįtt mį halda žvķ fram aš barniš sé aš bišja um slęma mešhöndlun. Meš atferli sķnu getur barniš sogiš kraftinn śr heilli fjölskyldu, bekk, skóla og öšrum ašstandendum. Önnur afleišing žessarar hegšunar getur veriš sś aš litiš sé svo į aš kjörforeldrar, sem ala barn sitt upp meš skilyršislausri įst įsamt žvķ aš ala žaš upp viš mjög įkvešna samkvęmni, séu įlitnir mjög kaldir og strangir af öšrum.

Śrręši.
Hegšun barnsins, sem einkennist af aš reyna aš endurskapa höfnunartengsl, kemur einna skżrast fram gagnvart nżju umsjįrašilunum, ž.e. kjörforeldrunum. Į sama tķma eru žaš žessir sömu ašilar sem veita barninu žroskarżmiš fyrir annan persónuleika sinn. Žaš er yfirleitt móširin sem upplifir mestu vandamįlin. Viš samneyti viš ašra hefur barniš kannski öšlast fęrni annars persónuleikans, sem veldur žvķ aš ašrir upplifa ekki atferli barnsins sem sérstakt eša aš žaš bśi viš sérstök vandamįl. Enn ašrir, t.d. afar, ömmur, vinir og rįšgjafar eiga žar af leišandi erfitt meš aš skilja įhyggjur og uppgjöf kjörforeldranna. Žetta fólk skilur ekki heldur hvers vegna kjörforeldrarnir setja svo stranga ramma og mörk kringum barniš.

Kjörforeldrar upplifa uppeldi og umsjón barns meš tengslaröskun ķ barnęsku sem verkefni sem varir 24 tķma į sólarhring allt fram aš 18 įra aldri. Ašalverkefniš liggur ķ aš gefa skilyršislausa įst og aš hjįlpa barninu aš endurlęra, ž.e. aš žroska annan persónuleika. Nżji persónuleikinn fęr nżja reynslu žar sem hann lęrir aš tengsl séu nś oršin varanleg og aš hinir fulloršnu hverfi ekki, burtséš frį hverju barniš tekur upp į, aš lķfiš sé skipulegt og fyrirsjįanlegt, aš okkur žyki vęnt um hvert annaš og aš žannig verši til möguleiki į žróun kęrleika og trausts.

Grundvallaratrišiš ķ žessu ferli er fastur rammi um daglegt lķf og fastir skipulegir rammar um flest annaš įsamt mjög įkvešinni samkvęmni. Žegar barniš lęrir nżju normin er įkaflega mikilvęgt aš hinir fulloršnu haldi reglurnar alltaf sjįlfir. Mistök af hįlfu hinna fulloršnu munu žegar verša notuš af barninu til aš skapa nż höfnunartengsl. Eftir žvķ sem barniš lęrir nżju normin er stundum hęgt aš upplifa barniš eins og žaš hafi tvo persónuleika, frumpersónuleikann, sem einkennist af skašanum sem varš ķ barnęsku og annan persónuleikann sem einkennist af nżju normunum og stöšugleikanum viš nżju tengslin. Kjörforeldrarnir, sem eru jś žeir sem žekkja barniš best, hafa tilhneigingu til aš višhalda trśnni į frumpersónuleikann. Flestir ašrir verša mest varir viš annan persónuleikann og hlśa mest aš honum og styrkja hann.

Žegar barniš bżšur upp į höfnunar- eša barįttutengsl, er mikilvęgt aš annaš hvort hverfa frį įtökunum eša sigra. Žaš aš hverfa frį höfnunar- og barįttutengslum ętti ekki aš misskilja sem eftirgjöf. Ef žaš aš hverfa frį höfnunar- og barįttutengslum leišir til žess aš barniš taki völdin ķ fjölskyldunni, žį er žaš bjarnargreiši viš alla fjölskylduna.
Hafi foreldrarnir aftur į móti metiš žaš sem mikilvęgt og rétt aš vera stašföst ķ einhverju, žį verša žau lķka aš vinna barįttuna. Žį er mikilvęgt aš halda fast ķ sķnar kröfur, halda barninu į vitsmunalega svišinu og aš vera skżr og įkvešin en ekki ķ tilfinningauppnįmi, til dęmis reiš. Žaš veitir barninu öryggi aš upplifa aš hinn fulloršni sé sį sterki. Viš sum börn ętti aldrei aš sleppa žessari tegund stżringar alveg. Börn meš tengslaröskun ķ barnęsku ber aš ala upp meš ašgeršum, oršum og samkvęmni. Žegar sś staša kemur upp aš halda veršur barninu lķkamlega er mikilvęgt aš gera žetta į tilfinningalega hlutlausan hįtt. Réttindi og įbyrgš er veitt ķ žvķ magni sem barniš ręšur viš. Žegar traust og öryggi er komiš į, mį reyna aš koma į tilfinningahlašnara samspili. Fyrir utan aš veita skilyršislausa įst er mikilvęgasta verkefni foreldranna aš hjįlpa barninu inn ķ annars konar tengsl en höfnunar- og barįttutengsl.

Žaš aš vorkenna barninu, hjįlpar žvķ ekki. Börn meš tengslaröskun ķ barnęsku hafa snemma skašast tilfinningalega og hafa ekki gott af aš umgangast fulloršna sem aušvelt er aš ęsa upp, sem fara ķ vörn, sem rökręša, tuša og eru meš sišapredikanir og sem eru kaldhęšnir. Oft į barniš lķka erfitt meš aš vera sett ķ stöšu žar sem žaš getur vališ sjįlft.
Žaš mikilvęgasta er eftir sem įšur aš hinn fulloršni gefi tengslin ekki upp į bįtinn žvķ žaš sem barniš žolir sķst, eru enn ein umsjįrskiptin.

Börn meš tengslamyndunarröskun ķ barnęsku og ašstoš fagašila.
Sumir kjörforeldrar hafa til aš bera nįnast takmarkalausa įst og žeir bregšast nįnast sjįlfkrafa ekki viš tilbošum žessara barna til barįttu- og höfnunartengsla. Ašrir kjörforeldrar geta įtt ķ svo miklum erfišleikum meš barniš aš sį tķmi komi aš žau įkveši aš hafa samband viš fagašila s.s. heilsugęslu, barnasįlgęslužjónustuna, fjölskyldurįšgjöf og barna- og unglingagešdeild. Į žessum stöšum er mismikil fęrni til stašar og kannski er žaš stęrsta įskorunin fyrir fagašila aš skilja į milli ešlilegs mótžróa, kynžroska, vandamįla vegna samkiptaöršugleika innan fjölskyldu, ADHD-barna og ,,barįttubarna“ annars vegar og hins vegar barna meš tengslaröskun ķ barnęsku. Žaš aš einkennin skarast į stundum, gerir mįliš ekki einfaldara.

Börn meš tengslaröskun ķ barnęsku eru oft mjög einbeitt ,,į móti“ en samhliša žvķ eru žau ljśf og góš börn og unglingar gagnvart fagašilum. Žessi börn geta gjarnan gefiš sannfęrandi mynd af ,,hinum erfišu foreldrum sķnum“. Ef fagašilinn hefur ekki skiliš alvarleika vandans og śtskżrir atferli barnsins meš skżringunni um sjįlfstęšisskeišiš, kynžroskann eša aš um sé aš ręša samskiptavanda sem mešhöndla beri meš fjölskyldužerapķu, mun kjörforeldrunum finnast aš menn skilji ekki vandamįliš sem stašiš er frammi fyrir. Ķ mešferšarstarfi mķnu meš kjörfjölskyldum hef ég oft ķtrekaš aš ég lķt ekki į eina žessara skżringa sem hina réttu, heldur aš kjörforeldrarnir verši aš vinna aš žvķ aš finna śt hvaša skżring passar ķ žeirra tilfelli. Įskorunin sem sįlfręšingurinn stendur frammi fyrir er aš skapa sameiginlegan skilning meš kjörforeldrunum. Ef ekki er rétt aš žessu stašiš getur sįlfręšingurinn lent ķ žvķ aš vera ekki ķ ašstöšu til aš hjįlpa og reynir žį kannski aš skżra mįliš meš žvķ aš segja aš kjörforeldrarnir séu ,,ekki tilbśnir ķ mešferš“. Sś stašreynd aš kjörforeldrar eru oft į tķšum vel gefiš fólk meš góša innsżn ķ sįlręna heilsu barna sinna og žar af leišandi meš mikla fęrni ķ aš meta vandamįl barnsins, gerir žaš ekki einfaldara fyrir fagašilann sem oft hefur einlęgan vilja til aš hjįlpa žeim sem eiga ķ erfišleikum.

Sumir meta žaš žannig aš kjörbarniš žurfi į einstaklingsmešferš aš halda. Žetta er umdeilt. Barniš hefur mikiš til enga eigin vandamįlaupplifun og žar af leišandi enga ósk um mešferš. Ef um er aš ręša barn meš tengslaröskun ķ barnęsku og mešferšarašilinn hefur nįš sameiginlegum skilningi meš kjörforeldrunum, er mikilvęgt aš vinna śt frį žvķ. Žaš aš gera kjörforeldrunum grein fyrir žvķ aš hegšunarvandamįl barnsins tengjast fyrst og fremst uppvaxtarskilyršum žess, er įkvešinn léttir fyrir flesta foreldra og gefur žeim aukinn styrk. Einnig mį, aš undangengnu mati, gefa kjörbarninu innsżn ķ bakgrunn sinn og žannig śtskżra fyrir žvķ hvers vegna žvķ lķšur eins og žvķ lķšur.

Batahorfur
Žaš er erfitt aš spį ķ framtķšina. Žaš er įn alls efa rétt, aš žvķ dżpri og alvarlegri sem tengslaröskunin ķ barnęsku var, žvķ sķšri eru lķkurnar į fullum bata. Samtķmis er hęgt aš setja fram kenningar um aš sumir muni nį sér aš fullu, kannski sér ķ lagi eftir aš žeir verša fulloršnir og hafa flutt frį kjörforeldrunum.

Fram aš žeim tķma, veršur mikilvęgt aš halda śt til aš foršast fleiri tengslarof hjį barninu. Tķmann ętti aš nota fyrir sem flestar jįkvęšar upplifanir, m.a. til aš foršast of mikla athygli į neikvęša hegšun barnsins. Fyrst ętti aš višurkenna tilvist vandamįlsins, sķšan ętti aš styrkja jįkvęšu hlišarnar og upplifanirnar. Ef koma į ķ veg fyrir ranga žróun į fulloršinsįrum er žörf į miklu magni skilyršislausrar įstar ķ bland viš mikinn ramma og samkvęmni. Gott getur veriš aš beita žroskahvetjandi samskiptastķl milli kjörforeldra og barns/unglings, t.d. meš ašferšum Marte Meo. Ef vandamįliš er oršiš alvarlegra en žaš, getur barna- og unglingagešdeild ašstošaš foreldrana til aš taka völdin į nż meš ašstoš nżžróašra mešferšarašferša į borš viš PMT (foreldrastjórnunaržjįlfun) fyrir börn og MST (fjölkerfažerapķa) fyrir unglinga.

Arendal, október 2001

Žżšandi: Reynir Gunnlaugsson, 2006


Svęši