Fréttir

hun.is - Žegar ég vann ķ lottóinu… tvisvar

By Kristbjörg Ólafsdóttir

Ég į 2 börn, 10 įra gamla dóttur og son sem er 7 įra. Ég hef samt ekki alltaf veriš mamma žeirra, ž.e.a.s. ég varš ekki mamma žeirra viš fęšingu žeirra. Börnin mķn eru bęši ęttleidd, dóttirin frį Indlandi og sonurinn frį Tékklandi. Ég varš mamma dóttur minnar mįnuši įšur en hśn varš 1 įrs. Žį fengum viš langžrįša sķmtališ, sķmtališ sem sagši okkur aš žaš vęri lķtil stelpa į Indlandi, og hvort aš viš vildum fį heilsufarsupplżsingarnar um hana įšur en viš įkveddum okkur.

Viš sögšum jį en ķ hjarta mķnu vissi ég aš žetta vęri žaš, žetta vęri stundin. Viš lįsum yfir skżrsluna frį lękninum (grįtandi), föšmušum hvort annaš og grétum ašeins meira. Tengingin, žessi ótrślega sterka tenging, kom strax žetta kvöld, og žó aš žaš hafi lišiš nokkrir dagar frį sķmtalinu og žangaš til aš viš fengum aš sjį mynd aš žį var hśn samt oršin dóttir mķn, og ég var oršin mamma, ég var loksins oršin mamma.

Aš ęttleiša kostar ótrślega žolinmęši og fjall af skriffinnsku, og eftir sķmtališ tók meiri skriffinnska viš. Viš žurftum aš bķša ķ 7 mįnuši žangaš til aš viš gįtum sótt prinsessuna til Indlands og margir hafa spurt hvort sį tķmi hafi ekki veriš erfišur en ķ raun og veru žį verš ég aš segja nei, ekki fyrir mig. Viš höfšum gengiš ķ gegnum mjög margt į bišlistatķmanum, en žarna var komin endastöš, ég įtti litla dóttur sem ég hafši aš vķsu aldrei hitt, aldrei heyrt hjala, aldrei séš brosa. Ok, jólin og afmęliš hennar, žaš voru erfišir dagar en ķ raun og veru žį naut ég žess bara aš undirbśa heimiliš fyrir nżja fjölskyldumešliminn og feršina til Indlands. Žaš var svo algjör tilviljun aš daginn sem viš fengum hana ķ hendurnar voru akkśrat, upp į dag, 6 įr frį žvķ aš viš sendum inn umsóknina til Ķslenskrar ęttleišingar (jį, žiš lįsuš rétt, 6 įr).

Daginn sem viš fengum hana žį skalf ég, ég var svo stressuš. Viš žurftum aš skrifa nöfnin okkar ķ stóra bók sem var į barnaheimilinu og ég efast um aš ég myndi žekkja undirskriftina mķna, ég var svo skjįlfhent. Ég var žegar farin aš elska žetta barn meira en nokkuš annaš, og žetta var ein af mķnum stęrstu sólskinsstundum, en žetta var lķka stundin žar sem hśn var tekin frį öllu žvķ sem hśn žekkti og lįtin ķ hendurnar į fólki sem lyktaši öšruvķsi en allir ašrir, voru meš annan hśšlit og tölušu eitthvaš mjög skrķtiš tungumįl. Žegar viš vorum leidd inn ķ herbergiš žar sem börnin voru žį sį ég strax žessi ótrślegu ótrślegu augu horfa į mig. Hśn var sett ķ rśmiš sitt og ég beygši mig nišur til aš tala viš hana. Svo ętlaši ég aš spyrja eina af fóstrunum hvort aš ég mętti taka hana upp en svo hugsaši ég „nei, hśn er dóttir mķn, nśna žurfa žęr aš spurja mig!“. Žannig aš ég tók hana upp og sķšan žį höfum viš veriš óašskiljanlegar. Og svo allt ķ einu vorum viš lögš aftur į staš į hóteliš meš hana, bišin bśin. Ég man ennžį tilfinninguna į leišinni, mér fannst allir vera brosandi sem viš męttum, litirnir skęrari og fallegri.

Viš vorum ennžį śti į Indlandi žegar viš įkvįšum aš žetta skyldum viš sko gera aftur, viš myndum ęttleiša aftur. Stjórnvöld į Ķslandi voru meš žį reglu aš mašur žarf aš vera heima ķ 6 mįnuši meš barniš įšur en mašur sękir um nęsta barn og į sķmtalsafmęlisdaginn hennar (viš sem ęttleišum erum nefnilega svo heppin aš fį fullt af auka dögum til aš halda uppį) žį fórum viš aftur į Indlandslistann.

Žvķ mišur er žaš žannig ķ ęttleišingar heiminum aš lönd opnast og lönd lokast. Indland sem sagt lokašist og žegar viš vorum bśin aš vera 2 įr į žeim lista žį žurftum viš aš taka įkvöršun, ętlušum viš aš hętta viš, taka įhęttuna og vera įfram į Indlandslistanum eša skipta um land. Viš gįtum ekki hugsaš okkur aš hętta viš og frekar en aš taka įhęttuna į aš vera į Indlandslistanum og tķminn mundi renna śt fyrir okkur žį skiptum viš um land. Viš įkvįšum žvķ aš fęra okkur yfir į Tékklandslistann og aftur hófst skriffinnska og svo bišin eftir ógleymanlega sķmtalinu. Žaš sķmtal kom eitt kvöldiš žegar viš vorum bśin aš bķša ķ 4 įr. Ég var rétt bśin aš setja bjśgu ķ pott žegar okkur var sagt aš žaš vęri drengur śti ķ Tékklandi. Žó ég hefši veriš bśin aš bķša eftir žessu sķmtali ķ allan žennan tķma og bśin aš ganga ķ gegnum žetta allt įšur žį var gešshręringin alveg sś sama (og eftir žetta žį munu bjśgu alltaf minna mig į žessa yndislegu stund, žannig aš Bjśgnarękir, ég į flottustu bjśgna-söguna). Viš lįsum yfir heilsufarsupplżsingarnar  og sįum aš žetta var sonur okkar, aušveldari įkvöršun hef ég ekki tekiš. Daginn eftir sögšum viš dóttur okkar aš hśn var aš verša stóra systir (hśn vissi af ferlinu allan tķmann žannig aš žetta kom henni ekki į óvart), viš stóšum öll saman viš tölvuna žegar viš sįum fyrstu myndirnar af honum (hlógum žegar viš sįum prakkarasvipinn) og svo fékk hśn aš segja ömmum sķnum fréttirnar, hśn hafši veriš aš eignast bróšir.

Nśna tók allt öšruvķsi ferli viš. Žegar mašur ęttleišir frį Indlandi žį byrjar pappķrsvinnslan žar ekki fyrr en mašur hefur sagt jį, žetta er barniš mitt, (žess vegna žurftum viš aš bķša ķ 7 mįnuši eftir aš sękja hana) en ķ Tékklandi er pappķrsvinnslan bśinn žegar foreldrar hafa veriš parašir saman viš barn. Žess vegna höfšum viš bara mįnuš til aš undirbśa allt. Fęšingarorlof, kaupa föt og leikföng fyrir soninn og undirbśa herbergiš hans, kaupa flugmiša, bóka hótel, vegabréf…. Žannig aš žessi mįnušur leiš mjög fljótt. Sonurinn varš žriggja įra 2 vikum eftir sķmtališ. Guš hvaš ég hefši gert allt til aš vera meš honum žann dag, en ég vissi aš héšan ķ frį žį yršum viš alltaf saman į afmęlinu hans, žetta yrši sķšasta afmęliš hans žar sem hann hefši ekki fjölskyldina sķna hjį sér.

Žaš er rosalega vel haldiš utan um allt žetta ferli ķ Tékklandi. Viš byrjušum į žvķ aš męta į fund meš ęttleišingaryfirvöldum, hittum alveg yndislegan lögfręšing žar sem viš fórum yfir hvernig ferliš yrši nęstu daga. Svo tókum viš lest ķ bęinn žar sem barnaheimiliš hans var. Žegar viš flugum til Indlands, flugum yfir borgina žar sem dóttirin var žį hugsaši ég „einhversstašar, į bak viš eitthvaš af žessum ljósum, ert žś.“ Og žegar lestin nįlgašist litla bęinn ķ Tékklandi žar sem sonurinn var, žį starši ég śt um gluggann, reyndi aš sjį hvort aš viš fęrum fram hjį barnaheimilinu, hvort aš ég gęti séš inn um glugga.

Daginn eftir var svo komiš aš stóru stundinni. Viš byrjušum į žvķ aš hitta yfirmanneskjuna į heimilinu og annaš dįsamlegt fólk sem hafši séš um son okkar. Viš fengum upplżsingar um hann, hvaš honum žótti skemmtilegt, hvaš hann vildi vildi borša og hvernig persóna hann vęri. Ég verš samt aš višurkenna aš ég aš ég hefši ekki tekiš glósur žarna žį hefši ég ekki munaš neitt, hugurinn var į efri hęšinni žar sem hann var. Svo allt ķ einu var sagt „eruš žiš tilbśin?“ og inn ķ herbergiš var leiddur lķtill og mjög hręddur drengur sem vildi alls ekki hitta žetta ókunnuga fólk, fjölskylduna sķna.  Nęstu dagar fóru ķ ašlögun, viš heimsóttum hann į barnaheimiliš og smįtt og smįtt opnaši hann sig viš okkur, en žaš tók tķma, mikinn tķma og ennžį meiri žolinmęši. Eftir 4 daga sóttum viš hann ķ sķšasta skiptiš į barnaheimiliš.

Hann hafši įtt uppįhalds fóstru į heimilinu og žegar viš sóttum hann ķ sķšasta skiptiš žį var hśn hjį honum, en žegar hśn gerši sér grein fyrir aš hann kęmi ekki aftur žį fór hśn, gat ekki kvatt. Ég heyrši einu sinni aš žessar yndislegu, óeigingjörnu konur sem ynnu į žessum heimilum geršu žetta gjarnan, fęru ef žęr gętu ekki kvatt börnin įn žess aš grįta, vegna žess aš žęr vildu aš börnin finndu aš žetta vęri hamingjustund, aš eitthvaš gott vęri ķ vęndum. Žęr setja sem sagt börnin ķ forgang, fram yfir sjįlfa sig.

Ég mun aldrei gleyma tilfinningunni žegar viš löbbušum heim į hóteliš, dóttirin hoppandi og skoppandi ķ kringum okkur og hann, įbyggilega hrikalega stressašur en rólegur ķ kerrunni sinni, bęši börnin mķn.

hun.is - Žegar ég vann ķ lottóinu… tvisvar


Svęši