Fréttir

19.jśnķ - Ęttleišingar

Ašalbjörg Siguršardóttir
Ašalbjörg Siguršardóttir

Ašalbjörg Siguršardóttir skrifar

Ķ janśar ķ vetur flutti Hįkon Gušmundsson hęstaréttarritari erindi um ęttleišingar į fundi KFRĶ. Svo sem vęnta mįtti var erindiš mjög fróšlegt og fjallaši žaš bęši um sögulega og lagalega hliš mįlsins. Ennfremur um ęttleišingar ķ reynd, og gaf Hįkon upplżsingar um žaš, hversu mjög ęttleišingum hefši fjölgaš undanfariš.
  Aš erindinu loknu uršu miklar umręšur og var mörgum fyrirspurnum beint aš fyrirlesaranum, sem gaf viš žeim greiš svör.
  Fréttir af fundi žessum vöktu talsverša athygli og komu af staš umręšum manna į milli. Er hér um mjög viškvęmt og margžętt mįl aš ręša og žvi taldi ,,19 jśnķ" vel viš eigandi aš gefa lesendum sķnum kost į aš fręšast um mįliš frį sem flestum hlišum og leitaši blašiš ķ žvķ skyni upplżsinga hjį lögfręšingi, sįlfręšingi og starfsmanni Barnaverndarnefndar Reykjavķkur. Brugšust žeir allir vel viš og kann blašiš žeim beztu žökk fyrir. Einnig fór „19 jśnķ" žess į leit viš fr. Ašalbjörgu Siguršardóttur, aš hśn skżrši lesendum blašsins višhorf sitt til ęttleišinga. Varš hśn fśslega viš žeim tilmęlum.

Ég hef veriš bešin um aš Mta ķ ljós mķna skošun į ęttleišingum og geri ég žaš meš įnęgju. Žar sem ég var ekki į fundi žeim ķ K.R.F.I., sem ręddi žetta mįl ķ vetur, mun ég ekki blanda mér ķ žęr umręšur, sem žar uršu, en ašeins ręša mįliš frį mķnu sjónarmiši.
  Į žvķ er enginn vafi, aš ęttleišingum hefur į seinni įrum mjög fjölgaš. Ég lķt svo į, aš žaš sé ešlileg afleišing af stórbęttum kiörum og efnahag almennings, flestir įttu įšur nóg meš aš koma fram sķnum eigin börnum. Aš vķsu voru börn oft tekin til fósturs, en vanalega var gefiš meš žeim eitthvert lķtilręši. Oft voru börn og unglingar į hįlfgeršum flękingi, komiš fyrir žar sem minnst var gefiš meš žeim, bošin nišur, sem kallaš var, eša stundum meš męšrum sķnum ķ einni vistinni į fętur annarri. Žeir, sem betur voru efnašir, ólu reyndar oft upp umkomulaus börn įn mešgjafar, en sjaldnast voru žau ęttleidd, lķklega bęši af žvķ, aš öryggisleysiš var svo mikiš ķ afkomu manna, aš flestum hefur fundist nóg aš taka į sig įbyrgš į aš koma upp sķnum eigin börnum og svo var žetta blįtt įfram ekki tķzka, aš minnsta kosti ekki til sveita. Ég man ekki eftir einni einustu ęttleišingu ķ minni sveit, žegar ég var aš alast upp, en fósturbörn voru į nokkrum stöšum, jafnvel frį fęšingu, og allt of margir umkomuleysingjar į hrakningi. Žęr tvęr ęttleišingar, sem ég minnist frį žessum tķma, voru barnlausir embęttismenn į Akureyri og į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal, sem ęttleiddu sķna stślkuna hvor. Ég held aš slķkt hafi veriš tališ svona eins konar yfirstéttarfyrirbęri. Ég held žvķ ekki aš fjölgun ęttleišinga nś į dögum sanni eitt eša neitt, annaš en betri afkomu og sérstaklega meira öryggi, ekki sķzt vegna almannatrygginganna.
  Eins og viš vitum eru žjóšfélagshęttir nś įkaflega breyttir. Nś eru hjón ekki lengur ķ vinnumennsku eša hśsmennsku, hjį öšrum. Allt gift fólk reynir aš koma sér upp sķnu eigin heimili og lifa śt af fyrir sig. Žaš er mannlegt ešli aš vilja hafa börn ķ kringum sig, og žegar hjónin eignast ekki börn, sem alloft skešur, žį vilja žau venjulega gjarnan fį barn eša börn til ęttleišingar — og taka ekki aš sér börn til fósturs öšruvķsi en til' eignar. Žessi žróun til ęttleišinga hefur lķka sjįlfsagt oršiš hrašari vegna žess, aš fósturforeldrar hafa oft fengiš žung įföll, žegar fósturbörn hafa skyndilega veriš rifin af žeim af żmsum įstęšum, sem oft hafa įtt lķtiš skylt viš velferš barnanna. Löggjafinn hefur reyndar į seinni įrum tryggt rétt fósturforeldra aš nokkru, en žaš tekur nokkurn tķma aš įvinna slķkan rétt, og ešlilega vilja flestir heldur fį svo dżran fjįrsjóš til eignar, en aš lįni, ef žeir į annaš borš taka aš sér uppeldi barns.
  Heyrt hef ég žvķ haldiš fram, aš ęttleišingar ruglušu ęttartölur og mundu žegar fram ķ sękti valda sifjaspellum, systkin mundu giftast og žar fram eftir götum. Sjįlfsagt er aš hafa allar skżrslur ķ lagi viš ęttleišingar og bókfęra eftir žvķ sem unnt er uppruna barnsins, enda veit ég ekki betur en aš svo sé gert. En um fešranir barna hefur vķst ęvinlega oltiš į żmsu hér į landi, og fjölmargir taldir rangt fešrašir bęši fyrr og sķšar, sbr. tilsvar prestssonarins: „Eru žį allar ungar stślkur ķ Skagafirši systur mķnar"? Eg bżst meira aš segja viš, aš mikiš minna sé um rangfešranir nś en įšur var, bęši af žvķ aš ekki er tekiš eins hart į barneignum utan hjónabands og žęr varša ekki embęttis- eša įlitsmissi.
  K.R.F.Ķ. hefur frį upphafi barist fyrir žvķ, aš męšur óskilgetinna barna hefšu öll umrįš yfir börnunum, enda žótt mešlag vęri greitt af föšurnum. Žaš er įreišanlega verk félagsins aš žetta įkvęši komst inn ķ sifjalóggjöfina frį 1921 og žaš hefur létt sįlarstrķš ótaldra męšra og gefiš žeim öryggi, sem žęr gįtu ekki eignast į annan hįtt. Sjįlfsagt mį misnota žennan lagastaf eins og allt annaš og dęmi eru til aš gert  hefur veriš, en grundvallaratrišum mį ekki hagga. Móširin er lķklegri til žess aš taka sķnar įkvaršanir um barniš af tilliti til velferšar žess, eins og žaš kemur henni fyrir sjónir, heldur en faširinn, sem of oft vill fyrst og fremst losna viš mešlagsskyldu. Aš hinu leytinu er sjįlfsagt aš endurskošuš séu lögin um ęttleišingar og reynt aš gęta sem mestrar sanngirni ķ allar įttir. Žetta er sjįlfsagt aškallandi, enda nś oršiš fengin svo mikil reynsla um einstök tilfelli ķ žessu sambandi, aš žaš ętti aš vera hęgt fyrir löggjafann aš gera sér grein fyrir aš hverju ber aš stefna og hvaš aš varast.

Žorkell Kristjįnsson fulltrśi Barnaverndarnefndar Reykjavķkur svarar žeim spurningum, er til hans var beint, žannig:

1. Eru mįl varšandi ęttleišingar algeng hjį barnaverndarnefnd Reykjavķkur.
Svar: Barnaverndarnefnd varš ašili aš ęttleišingum frį 1947 og ęttleišingar eru taldar sérstaklega ķ skżrslum nefndarinnar frį 1950. Hefur žeim fariš fjölgandi eins og sjį mį į eftirfarandi yfirliti

Įr (bęši įr meštalin)                    Fjöldi ęttleišinga                 Mešalfjöldi į įri
1950—1954                                  137                                       27,4
                                 1955—1959                                  189                                       37,8
                                 1960—1961                                    82                                       41,0

Į įrinu 1962 męlti nefndin meš 35 ęttleišingum. ķ 14 žessara tilfella var um ęttleišingar stjśpbarna aš ręša. Žį bįrust, auk žessa, 5 ęttleišingabeišnir, sem ekki var tališ fęrt aš męla meš.
  Žess skal getiš aš barnaverndarnefnd hefur ašeins veriš bešin um rįšstöfun į 2 börnum 1962, en hinum hefur veriš rįšstafaš į mjög handahófskenndan hįtt af żmsum ašilum, žannig aš vinkona hefur žekkt ašra stślku, sem žekkir „agalega flott" og góš hjón, er ekkert barn eiga og langar til aš fį barn gefins. Žessi börn eru flutt į heimilin įn žess aš heimilin séu athuguš įšur og e.t.v. eru börnin bśin aš dvelja žar nokkurn tķma įšur en bešiš er um mešmęli nefndarinnar. Žar sem mörg žessara heimila lķta sęmilega śt og börnin bśin aš dvel'ja į heimilinu, žykir hart aš gengiš aš taka börnin af žeim aftur og žvķ męlt meš ęttleišingunni, žó aš barnaverndarnefnd hafi tugi heimila į bišlista į skrifstofu sinni, sem eru miklu hęfari til žess aš veita börnum uppeldi.

2. Hvert er hlutverk barnaverndarnefndar ķ žeim mįlum? — Hefur nefndin śrslitavaldiš, er ekki yfirleitt farķš eftir tillögum hennar?
Svar: ķ lögum um vernd barna og ungmenna nr. 29 9. aprķl 1947. 32. gr. segir: „Įšur en ęttleišing er veitt, skal rįšherra leita umsagnar barnaverndarnefndar". Hlutverk barnaverndarnefndar er aš meta hęfni kjörforeldra til barnauppeldis, er žvķ leitaš allra fįanlegra upplżsinga um žį, sakavottorš athugaš og annar fyrri ferill. Ekki tel ég, aš rįšherra sé skylt aš fara eftir umsögn nefndarinnar, en žó tel ég aš eftir henni sé fariš. Fyrir 1947 žurfti ašeins mešmęli sóknarprests.

3. Er nefndinni skylt aš fylgjast meš lķšan barnanna eftir aš ęttleišingin hefur fariš fram og ef svo er, hve lengi?
Svar: Žar sem nefndin męlir ekki meš nema hęfum heimilum til ęttleišinga, er ekki fast eftirlit meš žeim, en persónulega hef ég reynt aš fylgjast meš žeim og er mér ekki kunnugt um nein įkvęši um žetta. Hins vegar er haft eftirlit meš öllum žeim börnum, sem barnaverndarnefnd kemur fyrir ķ fóstur til' lengri tķma, allt aš 16 įra aldurs. Į įrinu 1962 kom nefndin ķ fóstur 9 börnum, žar sem vonlaust žótti, aš ašstandendur gętu annast žau į višunandi hįtt. Į sl. tķu įrum (1952—1961) hefur nefndin komiš samtals 82 börnum ķ fóstur į einkaheimili, eša til jafnašar um 8 börnum į įri.

4. Vitiš žér tķl, aš kjörbörnum hafi veriš skilaš aftur? — Vęri skylt aš leita įlits barnaverndarnefndar ķ slķkum tilfellum?
Svar: Mér er ekki kunnugt um aš ęttleiddum börnum hafi veriš skilaš aftur, en hafi slķkt komiš fyrir, hefur okkur ekki veriš tilkynnt um žaš. Aftur į móti hefur fósturbörnum veriš skilaš aftur af żmsum įstęšum.

5. Eru nokkrar sérstakar hömlur į žvķ, aš erlendir rķkisborgarar geti ęttleitt ķslenzk börn?
Svar: Barnaverndarnefnd Reykjavķkur hefur ekki um langan tķma męlt meš ęttleišingum til erlendra rķkisborgara, nema žį žeirra sem hafa veriš bśsettir hér um lengri tķma. Til hermanna hefur nefndin ekki męlt mš ęttleišingum, nema žegar konan hefur veriš ķslenzk og augljóst žętti aš žaš vęri barninu fyrir beztu aš fylgja móšur sinni.

Siguršur Ólason hęstaréttarlögm. svarar spurningum um żms lögfręšileg atriši:

1. Getur ógift móšir, sem ekki er lögrįša, tekiš į eindęmi įkvaršanir um aš lįta ęttleiša barn sitt (ž.e. įn vitundar og vilja foreldra eša forrįšamanna)?     
Svar: Samkvęmt lögum viršist ólögrįša stślka mega ęttleiša barn sitt įn vitundar og vilja foreldra en ķ reyndinni myndi rįšuneytiš žó varla samžykkja slķka ęttleišingu.

2. Er skriflegt loforš móšur varšandi ęttleišingu ófędds barns hennar bindandi, žótt hśn skipti um skošun eftir fęšingu barnsins?
Svar: Slķkt loforš myndi ekki verša tališ gildandi nema eftirfarandi samžykki kęmi til, ķ einhverri mynd.

3. Eru nokkrir möguleikar į žvķ aš ógilda ęttleišingu eftir stuttan (vissan) tķma, ef ašstęšur móšurinnar breytast, svo sem ef hśn giftist föšur barnsins?
Svar: Mikil' vandkvęši eru į slķku, og myndu sišari breytingar į högum móšurinnar śt af fyrir sig litla žżšingu hafa ķ žvķ sambandi.

4. getur ęttleišandi fengiš ęttleišingu ógilda og skilaš barni aftur?
Svar: Ęttleišandi getur žetta, ef ašstęšur breytast, svo sem ef barniš reynist hįš sišferšislegum vanköntum, aš rįši.

5. Eru fyrirmęli um žaš ķ Iögum, aš raunverulegur uppruni barns, sem er ęttleitt, skuli skrįšur ķ opinber skjöl?
Svar: Engin bein fyrirmęli munu vera um žetta.Eftir aš ęttleišing er hins vegar komin ķ kringmunu kynforeldrar yfirleitt ekki gefnir upp ķ opinberumskjölum, svo sem skķrnarvottoršum.

6. sp a) Getur móšir rįšstafaš barni įn vitundarföšur, sem greitt hefir meš barninu, eša jafnvelgegn vilja hans?
b) Hefir fašir óskilgetins barns forgangsrétt til aš taka barniš aš sér, sé hann fęr um žaš aš dómi žeirra, sem til eru kvaddir, ef móširin hefir įkvešiš aš lįta žaš frį sér?
c) Hver er réttur föšur skilgetinna barna, ef hjónin hafa skiliš samvistum og börnin fylgt móšurinni?
Svar: a) Samkv. lögum į móširin ekki aš geta gert žetta, įn vitundar föšurins. Hins vegar er rįšuneytinu ekki skylt aš fara aš vilja barnsföšur, žótt hann setti sig į móti ęttleišingu.
b) Žetta er vafamįl aš nśgildandi lögum, en vęntanlega kęmi žó til greina „lögjöfnun" frį hlišstęšum įkvęšum lögręšislaga um forręši óskilgetinna barna. Sjįlfsagt vęri aš setja skżrari įkvęši hér um, žannig aš faširinn hafi „forgangsrétt" til barnsins, ef móširin hyggst lįta barniš til vandalausra.
c) Sami réttur og barnsfešur hafa annars, žegar um óskilgetin börn er aš ręša. Hér žyrfti žó aš setja skżrari įkvęši og tilskilja föšurnum frekari rétt en nś er, ef hann sżnir vilja og getu til aš sinna barninu og uppeldi žess.

7. Er sį möguleiki fyrir hendi, aš sama barnverši ęttleitt oftar en einu sinni?
Svar: Žessi möguleiki mun vera fyrir hendi.

8.Eru til nokkur lög um fóstur og fósturbörn?
Svar: Lög um žetta eru engin til, en įstęša vęri aš athuga um slķka lagasetningu, m.a. vegna fósturforeldra.

9. Eru nokkur įkvęši til um žaš, hvort ęttleiša megi ķslenzk börn til erlendra rķkisborgara og flytja žau śr landi?
Svar: Engin sérįkvęši gilda, žótt ęttleiša eigi barn śr landi, en ķ reynd yrši slķkt žį vęntanlega tališ vandkvęšum bundiš, t.d. mį ętla aš barnaverndarnefndir yršu tregari til aš veita samžykki sitt eša mešmęli nema žį helzt, ef barniš į aš fylgja foreldri til śtlanda og ęttleišing sé fyrirhuguš til (nżs) maka. Hér munu ęttleišingaryfirvöldin žurfa aš vera vel į verši.

10. Eru nokkur fleiri atriši, sem žér teljiš įstęšu til aš taka sérstaklega fram um ęttleišingar?
Svar. Full įstęša vęri til aš endurskoša gildandi löggjöf, m.a. ķ žeirri veru aš takmarka veitingu ęttleišingaleyfa meira en veriš hefir. Ašalreglan į aš vera sś, aš börn fylgi foreldrum sķnum eša foreldri. Allt of lķtiš er gert aš žvķ, aš rannsaka ķ hverju tilfelli, hvers vegna veriš er aš sękja um ęttleišingu. Sjįlfsagt vęri aš athuga jafnan hagi móšurinnar, žar eš vķst er aš oft er um hreint vonleysisįstand aš ręša eša aš móširin gerir sér ekki grein fyrir, hvaš hśn er aš fara. Ekki er heldur einhlķtt aš fara eftir žvķ sem „ętla mį aš barninu sé fyrir beztu", žó aš žaš lįti vel ķ eyrum, žar sem sjaldnast er į neinu föstu aš byggja ķ žvķ efni, og ķ reyndinni eingöngu litiš į ytri ašstęšur, svo sem efnahag og žvķlķkt. Auka žarf rétt barnsföšur, frį žvķ sem nś er, sérstaklega ķ sambandi viš ęttleišingu į barni hans og frįskilinnar konu hans. Til žess aš bśa betur um žessa hnśta vęri e.t.v. réttast aš ęttleišing fęri einungis fram eftir dómsśrskurši, į svipašan hįtt og ķ sumum tilfellum samkvęmt lögręšislögum. Ekki svo aš skilja, aš dómsmįlarįšuneytinu sé ekki śt af fyrir sig fyllilega trśandi til žess aš fara meš žessi mįl framvegis, eins og hingaš til. Hins vegar leišir žaš af dómsmešferš slķkra mįla aš žau verša rannsökuš meira frį bįšum hlišum, einnig yrši žį möguleiki til Ieišréttingar meš įfrżjun, ef aš um mistök reyndist hafa veriš aš ręša. Er žessi hįttur į hafšur sums stašar erlendis.

Dr. Sķmon Jóh. Įgśstsson svarar spurningum blašsins į žessa leiš:

1. Er ešlilegt aš ętla, aš móšir aš fyrsta barni geri sér fulla grein fyrir žvķ, hvaš felst ķ ęttleišingu?
Žaš fer mešal annars eftir greind hennar, menntun og aldri. Ef hśn er mjög ung, mį yfirleitt ętla, aš hśn geri sér žessa varla nęgil'ega grein af sjįlfsdįšum, og veršur ęttleišingarmišlarinn (ž.e. sį, sem hefur milligöngu um ęttleišingu) įvallt aš veita henni leišbeiningar um žetta atriši og ganga śr skugga um, aš henni sé Ijóst, hvaš ķ žvķ felst, aš hśn lįti barn sitt til ęttleišingar. Meš ęttleišingunni eru öll tengsl hennar viš barniš algerlega slitin, hśn getur aldrei framar tekiš žaš ķ umsjį sķna. Hversu mjög sem hagir hennar kunna aš breytast seinna til batnašar, žótt hśn jafnvel giftist sķšar barnsföšur sķnum og eignist gott heimili, er ęttleišingin allt um žaš óriftanleg. Žótt hśn komist seinna aš raun um žaš, aš hśn geti ekki įtt fleiri börn, žótt hśn fįi sķšar rķka löngun til žess aš kynnast barninu, er jafnvel yfirleitt fyrir žaš girt, nema žegar ęttmenni eša vinafólk ęttleišir žaš. Žetta veršur hver móšir aš gera sér ljóst, įšur en hśn lętur barn sitt til ęttleišingar. Ęttleišing mį heita óriftanleg, žar er ekki um neina brįšabirgšarįšstöfun į barninu aš ręša. Fyrsta skylda žeirra, sem hafa milligöngu um ęttleišingu, er aš kanna möguleika į žvķ, hvort unnt er aš koma ašstęšum móšur ķ žaš horf, aš skynsamleg įstęša sé til žess aš ętla, aš hśn geti veitt barninu gott uppeldi og hvort hśn sé til žess hęf sakir vitręnna eša gešręnna annmarka. Alls konar įhyggjur og öršugleikar stešja oft aš ógiftri móšur og tilfinningar hennar eru ķ uppnįmi fyrst eftir aš hśn hefir ališ barn sitt. Stundum er hśn gripin vonleysi og örvęntingu, einkum žegar hśn er umkomulaus, į sér einskis stušnings aš vęnta frį barnsföšur sķnum né ęttingjum. Sakir žessa er hśn fyrst eftir barnsburšinn illa fęr um aš taka ful'lnašarįkvöršun um framtķš barnsins, og ef hśn tekur įkvöršun um aš lįta barniš til ęttleišingar ķ slķku įstandi, er hętt viš, aš hśn išrist hennar seinna og žjįist svo af samvizkubiti. Žess vegna er žaš almenn regla, sem fylgt er nś oršiš vķšast hvar eša alls stašar, žar sem ęttleišingarmišlun er ķ góšu lagi, aš móšir veiti ekki aš jafnaši fullnašarsamžykki til ęttleišingar fyrr en 2—3 mįnušum eftir fęšingu barnsins. Er žetta gert til žess aš girša fyrir žaš, aš móšir afsali sér barninu fyrir fullt og allt ķ fljótręši og undir įhrifum frį öršugleikum žeim, sem fęšing žess hefur ķ för meš sér. Ef móšir hefur veitt samžykki til ęttleišingar įšur en barniš fęšist, skal leitaš stašfestingar hennar į žvķ eftir 2—3 mįnuši frį fęšingu barnsins. Reynslan hefur sżnt, aš ekki er fįtķtt, aš móšur snśist hugur, žegar hśn hefur fętt barniš, og vilji meš engu móti lįta žaš frį sér og vęri žį ķ fyllsta mįta ómannśšlegt aš slķta žaš frį henni. Žį er heldur ekki fįtķtt, aš ęttingjar hennar sjįi sig um hönd, žegar barniš er fętt, eša eygi śrręši til žess aš veita henni stušning viš uppeldi žess.

2. Teljiš žér įhęttu felast ķ žvķ aš halda leyndu fyrir barni raunverulegum uppruna žess, en lįta žaš halda, aš žaš sé afkvęmi kjörforeldranna?
Vafalaust felst ķ žvķ mikil įhętta. Um žaš er enginn įgreiningur mešal sérfręšinga ķ ęttleišingarmįlum, aš kjörforeldrar eigi aš segja barninu, aš žeir séu ekki kynforeldrar žess og aš mjög mikilvęgt sé, aš žetta sé gert snemma, helzt ekki sķšar en viš 4—5 įra aldur. Barniš žarf aš alast upp meš žessari vitneskju frį žvķ, aš žaš man eftir sér, žį tekur žaš högum sķnum sem ešlilegum hlut og veldur hśn žį engri röskun į sįlarlķfi žess. Barniš kemst įvallt fyrr eša sķšar aš raun um, aš žaš sé ęttleitt; žvķ eldra sem barniš veršur, žvķ meiri hętta er į, aš žaš verši žess įskynja, oft viš óheppilegar ašstęšur, félagar žess segja žvķ t.d. frį žessu, af óvitaskap eša til žess aš strķša žvķ. Žegar barn fęr ekki aš vita fyrr en seint og sķšarmeir, aš žaš sé kjörbarn, getur žaš hlotiš viš žaš mikiš sįhęnt įfall, svo aš žaš bķši žess ekki bętur og žar meš spillist samband žess viš kjörforeldrana. Žegar kjörforeldrar segja barninu snemma hiš sanna ķ žessu efni, er engin hętta į, aš žeir glati viš žaš įst žess, en žaš eiga žeir į hęttu, žegar žeir draga von śr viti aš fręša žaš um žetta. Oft verša žeir of seinir og barniš fréttir žetta utan aš sér. Žetta er einn vķsasti vegurinn til žess aš spilla sambandi kjörbarns og kjörforeldra. Kjörforeldrum veršur žvķ aš gera vel Ijóst žetta mikilvęga atriši. I Noregi hefur t.d. dómsmįlarįšuneytiš gefiš śt žau fyrirmęli, aš žegar ungt barn er ęttleitt, skuli fylkisstjórinn leggja skriflega fyrir kjörforeldra žess aš segja žvķ snemma, aš žaš sé kjörbarn žeirra.

3. Teljiš žér, aš ęttleišing į heilbrigšum grundvelli hafi meiri möguleika til aš skapa barni trausta og örugga tilveru en fóstur?
Jį, ķ fjölmörgum tilfellum. Ef rétt er til ęttleišingar stofnaš, myndast meš henni traustara og innilegra samband milli kjörbarns og kjörforeldra en alla jafnan veršur milli fósturbarns og fósturforeldra. Kjörforeldrar ęttleiša barn ķ žeim tilgangi aš veita žvķ sömu stöšu innan fjölskyldunnar og žeirra eigiš barn myndi hafa. Žeir vilja koma žvķ til žess žroska, sem hneigšir žess og hęfileikar leyfa, eins og vęru žeir réttir foreldrar žess, ganga žvķ aš öllu leyti ķ foreldra staš. Žegar vel er til ęttleišingar stofnaš, veršur sambandiš milli kjörforeldra og kjörbarns svo til hiš sama aš traustleika og innileik og žaš er milli kynforeldra og barna žeirra; en žegar um fóstur er aš ręša, er sambandiš milli žeirra oft miklu lausara. Meš ęttleišingu eru mynduš skilyrši til innilegasta fóstursambands, sem jafngildir žvķ, sem myndast milli foreldra og barna. Ęttleišing er žvķ oft allra bezta uppeldisśrręšiš, sem kostur er į, žegar umkomulaus börn eiga ķ hlut. Meš žvķ móti hefur hundrušum barna hér į landi veriš tryggt betra uppeldi og betur séš fyrir žvķ, aš žau fengju neytt hęfileika sinna og žroskamöguleika en annars hefši veriš unnt. Eg tel žvķ ekki koma til mįla aš afnema ęttleišingu, eins og mér skilst, aš raddir hafi veriš uppi um, en hins vegar er žess brżn žörf aš vanda betur til ęttleišinga en nś er gert. Muna veršur, aš ęttleišing er ekkert alls herjar uppeldisśrręši, žegar umkomulaus börn eiga ķ hlut, žaš er eitt af mörgum; sum börn eru betur komin ķ fóstri eša ķ stofnun.

4. Er lķklegt, aš barnlaus hjón, sem ęttleiša barn vegna żmissa hjśskaparvandkvęša og ef til vill yfirvofandi skilnašar, séu heppilegir uppalendur?
Ekki nęr nokkurri įtt aš lįta kjörbarn til hjóna, žegar svo stendur į. Barnlaus hjón vilja stundum taka kjörbarn af žvķ, aš hjónaband žeirra er aš fara śt um žśfur, ganga žau, — eša annaš hvort žeirra — meš žį grillu, aš barniš muni bęta sambśš žeirra og bjarga hjónabandinu. En žetta eru nęr įvallt tįlvonir og žetta višhorf žeirra er barninu mjög óhagstętt. Barniš mį meš engu móti verša fórnardżr viš tilraunir žeirra til žess aš bjarga misheppnušu hjónabandi. Slķkum hjónum ganga ekki réttar hvatir til žess aš taka kjörbarn, heldur gera žau eigingjarnar og ósanngjarnar kröfur til barnsins. Žau munu brįtt komast aš žvķ, aš barniš megnar ekki aš bęta samlķf žeirra, žau verša fyrir vonbrigšum af žvķ, og getur žetta leitt til žess, aš žau verša žvķ meira eša minna frįhverf, og nżtur barniš žį ekki lengur hjį žeim žess įstrķkis og öryggis, sem žaš žarfnast. Stundum endar slķkt hjónaband meš skilnaši. Ein sś meginkrafa, sem gera veršur til vęntanlegra kjörforeldra, er, aš hjónaband žeirra sé traust og gott. Eins verša hjónin aš vera sammįla og samtaka um aš taka kjörbarn. Sem sagt, ef hvatir hjóna til žess aš taka kjörbarn eru žęr aš gera tilraun til žess aš bjarga misheppnušu hjónabandi, kemur ekki til' mįla aš fį žeim kjörbörn ķ hendur. Nęr įvallt gera žau sér allt far um aš dylja ęttleišingarmišlarann žessarar įstęšu, en nįin athugun hans į högum žeirra og hvötum leišir oftast višhorf žeirra ķ ljós, svo aš unnt er aš foršast slķk mistök.

5. Viljiš žér nefna einhver önnur atriši sem žér teljiš aš hafa beri sérstaklega ķ huga ķ sambandi viš ęttleišingar?
Brżn naušsyn er į žvķ, aš undirbśa ęttleišingar miklu rękilegar en nś er gert hér į landi. Įrangur ęttleišingar sem uppeldisśrręšis veltur mjög į žvķ, hvernig undirbśningi hennar er hįttaš. Margs konar vandasamar athuganir og rannsóknir žurfa aš réttu lagi aš fara fram, įšur en hśn er fullįkvešin. Ef lķtt er vandaš til žessa starfs og į žvķ er mikiš handahóf, verša viš  ęttleišingar mörg mistök, sem valda ógęfu og óhamingju öllum, sem hlut eiga aš mįli: kynforeldri, kjörforeldrum og sķšast en ekki sķzt kjörbörnunum, en ęttleišingin į framar öllu aš stušla aš žroska žeirra og lķfshamingju. Ef nógu vel er vandaš til undirbśnings ęttleišingarinnar, mį foršast flest slķk mistök og draga mjög śr įhęttu žeirri, sem henni eru samfara. Sérmenntaš starfsliš žarf aš hafa žessa rannsókn į hendi, en hśn varšar žrjį ašila: foreldra barnsins, sérstaklega móšur žess, barniš sjįlft og vęntanlega kjörforeldra žess. Móšurinni veršur aš koma til skilnings į ašstęšum sķnum, svo aš hśn geti tekiš įkvöršun, sem heillarķkust er henni og barninu. I öšru lagi veršur aš reyna aš ganga śr skugga um, hvort barniš er heilbrigt į sįl og lķkama ķ žrišja lagi veršur aš rįša ķ meš nokkurri vissu, hvernig hjón žau, sem um ręšir, munu reynast sem kjörforeldrar og veita žeim stundum żmsa ašstoš og leišbeiningar, einkum fyrst ķ staš. Stefna ber aš žvķ nś žegar, aš sérfrótt starfsliš taki alla ęttleišingarmišlun ķ sķnar hendur. Samstarfshópur žessi yrši skipašur minnst žremur mönnum: Sérmenntušum įrmanni eša įrkonu (social worker) ķ ęttleišingarmįlum, gešlękni, helzt barnagešlękni, og barnasįlfręšingi. Žetta gęti annaš hvort veriš sjįlfstęš stofnun eša deild ķ annarri stofnun eša stofnunum, svo sem barnaverndarnefnd Reykjavķkur eša Męšrastyrksnefnd Reykjavķkur. Nęr helmingur allra ęttleišinga kemur til umsagnar barnaverndarnefndar Reykjavķkur, en tala ęttleiddra barna var hér į landi 105 til jafnašar į įrunum 1959—1961. Vęri žvķ vel til falliš aš barnaverndarnefnd höfušstašarins riši į vašiš og gerši žegar rįšstafanir til žess aš fį ķ žjónustu sķna sérfróšan mann (social worker) um ęttleišingarmišhm. Gęti hann jafnframt veriš öšrum barnaverndarnefndum, a.m.k. hér sušvestanlands til rįšuneytis. Į žennan hįtt, fengist reynsla um ęttleišingarmišlun, sem yrši til mikils stušnings viš aš finna žessu mįli sem hentugasta skipun ķ framtķšinni.


Svęši