Fréttir

Morgunblašiš - Kom frį Indónesķu fyrir 30 įrum

Fašir hennar sótti hana til Indónesķu žegar hśn var ašeins žriggja vikna gömul. Žaš var įriš 1982 og hefur ęttleišingarferliš tekiš stakkaskiptum į žessum žrjįtķu įrum. „Žaš er ljótt aš segja žaš en žaš mį eiginlega segja aš žaš hafi veriš sett frķmerki į börnin og žau send ķ burtu. Žaš var engin įhersla lögš į tengslamyndun viš upprunalandiš,“ segir Vigdķs Ósk Häsler Sveinsdóttir, hérašsdómslögmašur, žegar hśn rifjar upp sögu sķna. Vigdķs er ķ dag ķ stjórn Ķslenskrar ęttleišingar og žessi mįlaflokkur er henni einkar hugleikinn. Hśn į tvęr dętur, tveggja og įtta įra, og segist ekki śtiloka žann möguleika aš ęttleiša barn lķka. „Mér finnst allt svo vel heppnaš hvaš varšar mig og mķna fjölskyldu žó aš viš höfum ekki haft tękifęri til eftirfylgnisžjónustu ķ žį daga,“ segir Vigdķs. Hśn tók sér nżlega įrsleyfi frį vinnu sem lögmašur og leggur nś stund į nįm ķ alžjóšlegu sakamįlaréttarfari ķ Bretlandi. Eina dökka barniš ķ bekknum Foreldrar Vigdķsar voru ekki mikiš aš ręša žaš viš hana aš hśn vęri ęttleidd en žaš var heldur enginn feluleikur į heimilinu. „Foreldrar mķnir voru alltaf meš myndaalbśm frį feršinni tiltękt. Žó aš žaš hafi aldrei veriš beint talaš um žetta žį vissi ég aušvitaš alltaf aš ég vęri ęttleidd. Aš alast upp sem dökkt barn į Ķslandi į žessum tķma var sérstakt, ég var alltaf eini krakkinn ķ bekknum meš dökka hśš. Žaš er meira aš segja ennžį žannig ķ dag. Žaš eru ekki margir sem eru meš dökka hśš sem starfa ķ lögmennsku į Ķslandi,“ segir Vigdķs. Hśn rifjar upp eitt eftirminnilegt atvik sem geršist ķ bakarķi žegar hśn var sjö įra. „Konan sem afgreiddi okkur sagši viš mömmu aš henni fyndist viš alveg svakalega lķkar. Mér fannst žetta rosalega skrķtiš af žvķ aš ég er ekkert lķk mömmu minni af augljósum įstęšum. En hśn meinti meira fasiš og persónuleikann og žaš skildi ég seinna,“ segir Vigdķs Višmótiš hefur breyst meš įrunum Neikvęš orš ķ garš Vigdķsar féllu stundum śt af litarhęttinum og sįrnaši henni žaš aušvitaš mikiš. „Žaš getur veriš erfitt fyrir marga aš upplifa svona śtilokun, sérstaklega ef stušningurinn heima fyrir er ekki nęgilega mikill. En aušvitaš hefur žetta breyst meš įrunum og ķ ķslenskum bekkjum ķ dag eru mörg börn frį ólķkum löndum. Öll ęttleidd börn verša į einhverjum tķmapunkti mešvituš um aš žau skera sig śr samfélaginu og žį žarf barniš stušning sem hvetur til sterkari sjįlfsmyndar.“ Eins og hjį flestum börnum sem hafa veriš ęttleidd kom aš žeim tķmapunkti hjį Vigdķsi aš hśn vildi ręša uppruna sinn. Žį var hśn oršin 16 įra og byrjuš ķ menntaskóla. „Ég nefndi žetta viš pabba og žaš var ekkert mįl. Hann sagši lķka viš mig aš hann hefši alveg eins įtt von į žessu en ég fullvissaši foreldra mķna um aš žaš var engin afneitun ķ gangi af minni hįlfu gagnvart žeim. Tenging viš Indónesķu segir Vigdķs aš sé óneitanlega til stašar. „Ég hef alltaf haft mikiš dįlęti į asķskum mat, alveg frį žvķ aš ég var pķnulķtil. Ég vildi aldrei kartöflur, ég vildi alltaf hrķsgrjón. Kannski er žetta ķ blóšinu, ég veit žaš ekki,“ segir Vigdķs og hlęr.

Morgunblašiš - Kom frį Indónesķu fyrir 30 įrum


Svęši